Terminas „Webasto“daugeliu atvejų vartojamas variklių pašildytuvų atžvilgiu. Tačiau iš tikrųjų tai yra įmonės, gaminančios ne tik tokius šildytuvus, bet ir daug kitų produktų, pavadinimas.
Asmeniui, kuris toli gražu neremontuoja transporto priemonių, terminas „Webasto“tikriausiai siejamas visų pirma su liukais ant autobuso „Ikarus-280“lubų. Kiekvienas iš jų turi lipduką: „Webasto License“. Būtent ši įmonė sukūrė vieną iš liukų konstrukcijų, kuri gali būti naudojama tiek ventiliacijai, tiek avarijai. Pirmuoju atveju jis turi būti pakeltas, o antruoju - reikės ištraukti antspaudą, po kurio jį galima visiškai išstumti. Autobusų gamintojas „Ikarus“įsigijo „Webasto“licenciją gaminti tokius liukus savo gamybos įmonėse. Kiti autobusų ir troleibusų gamintojai naudoja savo pačių dizaino liukus, kuriems tokios licencijos nereikia.
Automobilių entuziastams, autoservisų darbuotojams „Webasto“labiau žinomas kaip vidaus degimo variklių pašildytuvų gamintojas. Šaltu oru tokį variklį sunku užvesti, be to, jo užvedimą lydi didelis susidėvėjimas. Nepaisant to, kad šildytuvas sunaudoja degalus, dėl to, kad variklis yra įšilęs iki užvedimo, šios sąnaudos atsiperka papildomomis santaupomis. Be to, pašildymas leidžia pradėti kelionę iškart po užvedimo, nelaukiant, kol variklis nustatys optimalią eksploatacijos temperatūrą. Reikėtų pažymėti, kad šis šildymo būdas nėra vienintelis. Kitos įmonės gamina šildytuvus, veikiančius skirtingais principais. Kai kurie tiesiog periodiškai variklį veikia tuščiąja eiga, kad jis būtų vėsus, o kiti naudoja elektrą, kurios yra net kai kuriuose nešildomuose garažuose.
Trečias, mažiau žinomas „Webasto“produktų tipas yra įvairių transporto priemonių oro kondicionieriai. Jie naudojami lengvuosiuose automobiliuose, sunkvežimiuose, autobusuose. Iš esmės tarp jų yra prietaisų, kurie gali tik atvėsinti, bet ne šildyti salono ir kėbulo orą.
