Žinoma, nėra konkretaus skaičiaus „kainų augimo tempas“ir negali būti. Be to, reikia nepamiršti, kad negalima kalbėti apie jokią „vidutinę pasaulinės kainos vertę“, nes skirtumas gali būti didžiulis: pavyzdžiui, remiantis 2012 m. Kovo mėn. Skaičiavimais, brangiausias benzinas yra Turkijoje. o pigiausia yra Venesueloje. Rusija užima 23 vietą: už beveik visų pagrindinių eksportuojančių šalių (kur kuras paprasčiausiai yra „centas“) ir JAV.
Visų pirma, benzino kainos staigiai šokteli pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje: padidėjimas keliais procentais pirmiausia susijęs su tuo, kad vasarą kelių spūstys yra daug didesnės; pasirodo motociklininkai; prasideda ilgos išvykos už miesto.
Be to, sistemingas kainų kilimas (apie 16 proc. Per metus) yra susijęs su tuo, kad nafta Žemėje nėra begalinė. Kasmet ištekliai gaunami vis tolimesniems regionams, todėl gamybos išlaidos žymiai padidėja.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad „benzinas“paprastai reiškia ir AI-92, ir dyzelinį kurą (jau nekalbant apie likusius). Ir jei 2011 m. 92-ojo augimas buvo 16 proc., Tai „dyzelinas“išaugo 30! Taigi vidutiniškai pastarieji pasirodė brangesni vienu rubliu.
Tai atsitinka pagal paprastą taisyklę: kuo mažiau produkto, tuo jis brangesnis. Dyzelinis kuras naudojamas ne tik automobilių pramonėje, bet ir laivyboje bei žemės ūkyje. Nes - paklausa didesnė, kaina auga. Ir jis, žinoma, augs toliau.
Be to, naftos produktų „akcizo“(vyriausybės mokesčių) padidėjimas besąlygiškai įtraukiamas į galutinę vartotojo mokamą kainą. Kadangi valstybė vykdo ekonominę žaliavų politiką, nafta yra pagrindinis iždo papildymo šaltinis: iš vartotojo sumokėtų 28 rublių / litre gamintoją pasiekia tik 13. Taigi žadama, kad iki 2015 m. padidėjo 10%, o tai padidins paties kuro kainą 4-5% …
Tačiau vyriausybė į šį klausimą žvelgia optimistiškiau. Pagrindinė benzino kainų Rusijoje problema, be abejo, yra gamybos pajėgumų trūkumas: perdėdami galime sakyti, kad valstybė „pumpuoja“naftą, parduoda ją užsienyje, o paskui perka perdirbtą kurą užsienyje. Pareigūnai žada iki 2020 m. Visiškai išspręsti šią problemą (pavyzdžiui, 2011–2012 m. Laikotarpiu gamyba padidėjo 10%), o tai padės beveik visiškai atsverti kainų kilimą.
